- pakilnoti
- pakilnóti tr. 1. N keletą kartų kiek pakelti ir vėl nuleisti: Jo darbo lazda panaši į vėzdą, yra kas pakilnoti P.Cvir. Aš pakilnójęs padėjau atgalio J. Eik ir tu su kitais gyro (svarsčio) pakilnóti Brs. Ar mums joti, ar nejoti, ar balnelius pakilnoti KlvD68. | Ir pakilnojom uosės tvoraitę. Nėra, kai nėra muma brolaičio KlvD339. 2. pajėgti pakelti: Kas jau šituos grėblius pakilnos? Gž. Da aš ir paeinu, ir puodus pakilnóju (nuo viryklos nukeliu ant žemės) Gs. 3. pakelti nuo žemės; pajudinti, papurenti: Daržinės durys buvo iškeltos ir šienas pakilnotas (sujauktas) Rk. ^ Pažadėtas nepražūs, pakilnotas nesupūs Sd. Kad tave kalakutas nepakilnotų! (keikiantis) Šts. 4. pavesti ganykloje raišiojamą gyvulį iš apėstos vietos prie nenuėstos žolės: Kai tu darbuosys laukuos, neužmiršk pakilnoti gyvolius Slnt. Pakilnók karves, jau visą plotą nuėdė Šk. Arklius jau pakilnójau Grš. | refl. tr.: Pasikilnosiu karves ir virsiu pietus Lnk. 5. refl. pasiirstyti laiveliu: Šiandie šilta, mažu norit pasikilnóti! Plv. Gal eisma pasikilnoti? Ll. \ kilnoti; antkilnoti; apkilnoti; atkilnoti; iškilnoti; nukilnoti; pakilnoti; perkilnoti; prikilnoti; sukilnoti; užkilnoti
Dictionary of the Lithuanian Language.